Sęšisstuldur

Greinin er eftir Arnar Sverrisson og birtis į Visi 1. jśnķ 2019.

 

Žaš vakti eftirtekt fyrir nokkrum įrum, žegar upp komst um naušgunargengi kvenna ķ Zimbawe (Ródesķu), sem fór um sveitir og ruplaši sęši karlmanna. Eftir žvķ sem ég best veit, varš aldrei almęlt til hvers sęšiš var notaš. En ķ samfélögum żmsum er žvķ trśaš, aš karlsęši bśi yfir mögnušum töframętti og auki m.a. frjósemi. Ķ anda slķkrar trśar hefur žvķ meš sumum kynžįtta tķškast, aš karlmenn frói sér ķ holur ķ jöršinni eša ķ potta, sem sķšan er sötraš af. Ķ upplżstri menningu Vesturlanda bżr sęšiš enn yfir žeim töframętti aš kveikja nżtt lķf. Žar af leišandi er žaš oršiš bitbein ķ hinu óhamingjulega strķši kynjanna.  Öfgakvenfrelsara dreymir nefnilega um aš stjórna viškomu mannkynsins og auka verulega hlutfall kvenkynsins.

Ķ heimildamynd frį Danmarks Radio (RŚV danskra) og ķ virtu, dönsku blaši, Information, er sagt frį reynslu Jóns Kjelland, ungs nįmsmanns, sem įtti óvariš kynlķf meš stślku frį Austurrķki. Įstmęrin tók ekki „eftirsjįrpilluna,“ sem elskhuginn śtvegaši. Hśn varš meš barni. Hugur Jóns stóš žó hvorki til barneigna né frekari įstarkynna viš konuna. Engu aš sķšur fór hann į fund hennar, gekkst umsvifalaust viš fašerninu og bauš fram danskt barnamešlag. Barnsmóširin krafšist hins vegar aukins austurrķsks barnamešlags, sem er hęrra en hiš danska. Ķ grein sinni segir Jón: „Žaš er trśa mķn, aš ég hefši breytt meš öšrum hętti, hefši ég alist upp ķ samfélagi, žar sem raunverulegt jafnrétti rķkti millum kynjanna [og] konan vęri įlitin įbyrg fyrir vali sķnu, en ekki skilgreind sem fórnarlamb ķ sjįlfu sér. Hugsanlega var barnsmóšir mķn einungis į höttum eftir sęšisgjafa, sem fśs vęri til aš borga. Hśn innti mig aldrei eftir žvķ, hvort ég ęskti žess aš verša fašir.“ Jóni var neitaš um erfšaefnisgreiningu. Dótturina hafši hann ekki fengiš aš sjį um tveggja įra skeiš.

Hatursfull višbrögš létu ekki į sér standa. Einstakur hvķtur riddari eša heišurskona (karlmenn, sem styšja öfgakvenfrelsara), mundaši lensuna. En konurnar voru atkvęšamestar. „Hatrinu mį skipta ķ žrennt: Nišurlęgjandi athugasemdir um kynfęri karla; athugasemdir um vol og vķl karla, sem kveinka sér undan įbyrgš, og aš sķšustu athugasemdir žess efnis, aš karlar hefšu um aldur og ęvi kśgaš konur og žvķ vęri jafnrétti karla į borš viš konur ... skref afturįbak ķ menningarlegum skilningi.“ (Jon Kjelland) 

Móšurréttur og framfęrsluskylda karla eru gamalgrónir žęttir fjölskylduréttar, sem konur beita markvisst ķ „frelsisbarįttu“ sinni eins og sést ķ fyrrgreindu mįli. Skķrskotun til hefšarinnar beita konur markvisst, jafnvel gegn unglingspiltum, sem hlutašeigandi hafa naušgaš - og oršiš barnahafandi fyrir bragšiš. Breski lögfręšingurinn, Kate Ryan, hefur nżveriš rannsakaš stöšu žessara mįla ķ heimalandi sķnu. Hśn segir: “Žaš er alkunna, aš fjölskylduréttur, sérstaklega, žegar um börn er aš ręša, dregur taum kvenna. Ég hugsa, aš žetta viti konur og beiti žvķ. Žęr ganga ekki aš žvķ gruflandi, aš žar er viškvęman blett aš finna. Žaš eru klękjabrögš (manipulation).” Önnur męt kona, Judith Levine, hefur bent į hiš dulbśna hatur kvenna til karla eins og žaš birtist ķ algengum tvķskinnungi, sem m.a. lżsir upp mįl Jóns: „Karlhatriš leynist vķša, en hvarvetna er žaš brenglaš og breytt, huliš sjónum, deyft og śr žvķ dregiš. Žaš lifir góšu lķfi – en žó engan veginn frišsamlegu – įsamt įst, žrį, viršingu og žörf, sem konur einnig hafa fyrir karla. Ęvinlega birtist karlhatriš ķ skugga tvķskinnungsins, tvķfara žess, sem er mildari, sveigjanlegri og efasemdum hįšur.“

Nś geta konur ķ barneignarhugleišingum meira aš segja sótt sér kvenfrelsunarleišbeiningar um śtvegun sęšis og framfęrslu afkvęmisins: Barir eru kjörveišilendur. Konu ķ vķga- og sęšishug er bent į aš tįldraga śtvalinn fola, ganga inn ķ sjónmįl hans. Tilvališ fórnarlamb kynni aš vera karl, sem sżnir įhuga, glįpir. Žvķ samkvęmt einni af grunnsetningum kvenfrelsunarfręšanna, er glįparinn greinilegur holdgervingur fešraveldisins, hugsar aš mestu leyti meš skökli sķnum, og ętti žar af leišandi aš vera aušveldur višfangs ķ kynžyrstri kśgunarsjįlfumgleši sinni. 

Gefum Helgu Kress oršiš: „Karlar skilgreina konur og marka žeim staš meš glįpi. Į žetta bendir franska fręšikonan Luce Irigaray sem ķ fjölmörgum ritum sķnum hefur fjallaš um sjónmįliš sem męlistiku karlveldisins į konur. ““Kvenleiki“, segir hśn, er hlutverk, ķmynd, gildi sem karlar hafa žröngvaš upp į konur meš žvķ aš gera žęr aš sżningargripum. Naušugar viljugar verša žęr aš gangast inn į sjónmįliš, ef žęr vilja ekki eiga žaš į hęttu aš vera utan žess og ekki meš ķ samfélaginu. Žetta hefur ķ för meš sér óvirkni kvenna sem eiga allt undir žvķ aš vera fallegur hlutur, eftirsóknarveršur lķkami. Žęr sżna sig og svišsetja til žess aš nį augnarįši karlanna og eru ķ samkeppni um žaš. Žannig felur svišsetningin ķ sér tvöfeldni, leik og lįtalęti.“ 

Og žaš er til mikils aš vinna fyrir sęšissjśka og kśgaša konu; krókur kemur į móti bragši. Henni er leišbeint um aš hjśpa skuli fyšil sęšishafans smokki. Sęšiš er sķšan notaš samstundis meš sjįlfssęšingu eša fryst ķ sęšisbanka til sķšari nota. Hafni sęšishafinn kynmökum, er bošiš upp į tott. Sęšinu er svo leynt ķ munni sér um stund. Annaš tilbrigši meš fleiri hlunnindum inniföldum er tįldrįttur į stefnumótasķšum. Karlar į valdi hefšbundins kynhlutverks, bjóša višmęlendunum nefnilega ósjaldan śt aš borša. Sé herrann vęnlegur til undaneldis, er honum hleypt til. (Sumar kvenna segjast nota žessar sķšur til aš sjį sér farborša jafnvel.) Žrišja meginafbrigšiš er aš eiga einnar nętur gaman og ljśga til um getnašarvarnir. Fjórša meginafbrigšiš er naušgun įmóta žeirri og getiš er um ķ Bķblķunni, žegar dętur Lots byrlušu föšur sķnum ólyfjan og naušgušu. 

Konurnar eru ķ téšum leišbeiningum minntar į aš koma höndum yfir skilrķki sęšishafans, skrį žau eša afrita, svo sķšar megi gera hann įbyrgan fyrir „geršum“ sķnum og skylda til framfęrslu afkvęmisins. Dómstólar dęma konum viš žessar ašstęšur yfirleitt ķ vil, bęši hvaš varšar mešlag og einkaforsjį til handa móšurinni. Veršandi fešur leita bónleišir til bśšar, fari žeir fram į erfšaefnarannsókn eša fóstureyšingu. Ķ žeim efnum er konan alvöld. (Ķ einstöku tilvikum hafa konur žó veriš dęmdar til aš undirgangast slķka rannsókn.) En séu karlar tregir ķ taumi, žegar hér er komiš sögu, mį saka žį um naušgun. En sem kunnugt er (vęntanlega), skilgreina öfgakvenfrelsarar alla karlmenn sem ógnvalda (og (nęr) alla sem naušgara): „Allir karlar žurfa ekki aš neyta aflsmunar til aš koma konum undir. En vitneskjan um, aš sumir geri žaš, er nógsamleg ógn öllum konum. „Hann [karlinn] getur lemstraš eša drepiš konuna, sem hann ber yfirlżsta įst til; honum er ķ lófa lagiš aš naušga konum ... hann į hęgt um vik aš svķvirša dętur sķnar kynferšislega ... Lungi karlmanna ķ veröldinni gerir annaš hvort eša hvort tveggja.“ (Marilyn French) Konur standa ķ sjįlfu sér jafnt aš vķgi ķ žessu efni, en vitaskuld skiptir vald mįli ķ žessu samhengi sem öšru: „Vald mitt til aš meiša karlmenn eykst meš aukinni fręgš [minni] og valdeflingu,“ segir kynžokkadķsin, Sharon Stone.
Žaš gerist, aš vergjarnar konur geri sér ekki grein fyrir, hvašan hiš frjóvgandi sęši er ęttaš. Žaš er almęlt į Ķslandi. Stundum eru kvišmįgar dęmdir til aš skipta framfęrslubyršinni. Flestar męšra velja sér žó einn, enda žótt ķ Bretlandi t.d. sé žeim ķ sjįlfsvald sett, hvort nafn föšur sé uppgefiš eša žess getiš ķ fęšingarvottorši. Ķ slķkum tilvikum axla skattgreišendur velferšarrķkisins framfęrslu barnsins alfariš, ef verkast vill. Grunsemdir um fašerni kunna skiljanlega aš vakna hjį föšurnum. Žęr eiga alloft viš rök aš styšjast samkvęmt rannsóknum į erfšaefni.

Ķ fjölmišlum fyrir fįum įrum sķšan var greint frį tilviki ķslensks „föšur,“ sem įn vitundar móšurinnar lét framkvęma ofannefnda rannsókn. Samkvęmt nišurstöšum žessarar rannsóknar var hann ekki fašir „dótturinnar.“ Móšir barnsins hafši logiš til um fašerniš. Varla lżsir slķkt hįttalag įhuga móšur į žvķ, sem barni hennar er fyrir bestu – og varla jafnrétti og umhyggju fyrir „föšur“ og sęšisgjafa. Ungi faširinn segir: „Fleiri veršandi męšur žurfa aš įtta sig į aš žaš er betra aš fešra barn rétt, heldur en aš velja sjįlf śr žeim sem koma til greina. Žetta er įkvešiš vald sem žęr hafa og mér finnst žetta atriši oft gleymast ķ umręšunni um jafnrétti kynjanna. Žaš er eins og žaš sé enn of mikiš feimnismįl fyrir kvenfólk žegar fleiri en einn koma til greina sem faširinn. Veršandi fašir į ekki aš žurfa aš berjast fyrir žvķ meš kjafti og klóm aš fį fašernispróf.“ 

Ķ ofangreindu hįtterni kvenna eru ristar rśnir óhamingju barna, fešra (og žeirra sjįlfra). Er ekki mįl aš linni?

Höfundur er ellilķfeyrisžegi. Žżšing, önnur en ķ tilvitnun til Helgu Kress, er undirritašs.


Bloggfęrslur 2. jślķ 2019

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband